Integracinės onkologijos ištakos ir dabartis

Integracinė medicina, kurios tikslas yra prisijungti prie onkologinių ligų valdymo, vadinama Integracine onkologija (paprastai tariant – prie standartinių ir įprastinių gydymo priemonių, integruojami papildomi sveikatinimo būdai/priemonės). Esminis ir svarbiausias integracinės onkologijos tikslas – geresnė paciento gyvenimo kokybė (šįkart ne mažiau rūpinamasi ir artimaisiais, kurie skatinami aktyviai jungtis į procesą).

Viename svarbiausių mokslinių žurnalų „Nature Reviews Cancer“ šių metų vasarą išspausdintame pranešime teigiama – „Integracinė onkologija – tai į pacientą orientuota, įrodymais pagrįstos priemonės, tokios kaip pvz.: kūno-proto terapija, natūralūs produktai, ir/ar gyvensenos keitimo integravimas į onkologinių ligų valdymą“. Man smagu, kad Lietuvoje buvau pirmoji pradėjusi naudoti integracinės onkologijos terminą, kartu su Pagalba onkologiniams ligoniams asociacija ir Šarūnu Narbutu ir Neringa Čiakiene pirmieji pradėjome aktyviai kalbėti ir teoriškai, ir praktiškai su nesusikaičiuojama daugybe pacientų – apie tai, kad yra kur kas daugiau nei chemoterapija ar kiti įprastiniai gydymo būdai. Turbūt nėra vieno už kitą svarbesnio, tačiau nei viena priemonė nepakeičia kitos – ir čia turiu priminti – kalbame apie integruotą pagalbą, ne alternatyvią mediciną – terminų mišrainėje Lietuvoje vis dar esame pasiklydę.

Integracinės onkologijos kertinis principas – sugrąžinti gyvenimo kontrolę pacientui ir jo artimiesiems. Nustačius onkologinę ligą pakliūnama į sakyčiau greitojo traukinio vagoną – leki ir  tik stebi gyvenimą iš šono pro langelį. Visgi, JAV Nacionalinis vėžio institutas parengė integracinės onkologijos programą, kurios tikslas - koordinuoti papildomų priemonių įtraukimą į standartines gydymo rekomendacijas ir čia labai svarbus momentas – šiomis priemonėmis mes grąžiname kontrolę – pacientas ir jo artimasis turi tapti aktyviu dalyviu (todėl paskaitose mėgstu terminą – kelionė per vėžį – ši kelionė stebint iš šono nenueinama, joje reikia dalyvauti). Taigi, pacientas, artimasis ir visa komanda skirtingų specialistų dalyvauja kelionėje per vėžį – skiriamas standartinis gydymas, greta derinant individualiai parinktas priemones (pvz.: joga, onkologinis masažas, miego kokybės konsultacijos, fizinio aktyvumo mokymai), kurių tikslas – geresni gydymo rezultatai, geresnė  gyvenimo kokybė, visapusiškas sveikatos stiprinimas (reiktų nepamiršti – ir fizinis, ir emocinis, dvasinis kūnas, kurį vakarų medicinoje esame šiek tiek primiršę).

Deja, Gabriel Lopez, vienas iš Integracinės onkologijos asociacijos minėtame straipsnyje teigia – prieinamumas ir išvystymas Integracinės onkologijos programų, paslaugų yra itin ribotas ne tik JAV, bet ir kitose pasaulio šalyse, įskaitant Europą. Mūsų žemyne labiausiai šia tema pažengę italai, vokiečiai, prancūzai. Tam, kad būtų lengviau turėti ir kaupti informaciją apie veiksmingas priemones 2003 metais (vėlgi JAV) suburta specialistų komanda, kuri pavadinta – Integracinės onkologijos asociacija, o metinėje šios asociacijos konferencijoje man teko garbė ir didelė laimė dalyvauti 2019 metais.

Integracinė onkologija vis labiau auga ir kelia galvą – tarpdiscipliniškumas, skirtingų specialistų pritraukimas prie onkologinės tematikos, geresnis supratimas ir pajautimas apie geriausią pagalbą bet kuriame šios kelionės etape, leidžia plėsti požiūrį ir įtraukti vis daugiau skirtingų priemonių ir kaip geriausiai padėti pacientams bei artimiesiems. Atsigręžiama ir vis labiau suprantama – holistinis požiūris į žmogų - gydome ne diagnozę ar organų sistemą, bet žmogų.

Kaip tai padaryti kasdieninėje praktikoje? Integracinės onkologijos papildomų priemonių veiksmingumo tyrimai įprastai remiasi patyriminiais metodais – pacientai išbando onkologinį masažą, tokį ar anokį, skirtingais režimais, o vėliau dokumentuojama, kokiems simptomams labiausiai buvo naudingas, kiek tęsėsi pagerėjimas ir tt. Vis labiau į šiuos tyrimus įtraukiami ir imuninės sistemos laboratoriniai tyrimai, kuriais galime apčiuopti miško terapijos, sodo terapijos ar kitų priemonių naudą, mažinant streso hormonų koncentracijas – parametrų gali būti daug ir įvairių. Nes šiandien jau netyla kalbos – imuninė sistema yra ypatingai svarbus sveikimo ir sveikatinimo dėmuo ir tikėtina, ne papildais mes ją kokybiškiausiai galime stiprinti ir ugdyti. Remiantis įvairiais tyrimais ir jų apibendrinimais, Integracinės onkologijos asociacija skelbia rekomendacijas skirtingoms ligoms – plaučių vėžio gydymo metu, krūtų, žarnyno, kasos, arba skirtingiems simptomams skirtos rekomendacijos – pvz.: kūno-proto terapija (sąmoningas mąstymas, joga) gali būti rekomenduojama pagerinti nuotaiką, sumažinti miego sutrikimus, pykinimo ir vėmimo geresnei kontrolei, skausmo mažinimui, onkologinis masažas gali būti rekomenduojamas skausmo ir nerimo kontrolei, akupunktūra – esant pykinimui ir skausmui, ir t.t.

ASCO – labai svarbi ir didelė organizacija (Amerikos klinikinės onkologijos asociacija) 2018 metais pastebėjo ir įvertino Integracinės onkologijos asociaciją ir pradėjo bendradarbiauti, rengiant ir viešinant rekomendacijas, prie kurių greitai prisijungė ir kitos didelės, svarbios ir labai protingos organizacijos. Jos teigia – integracinė onkologija ieško būdų, kaip padėti konkrečiam pacientui ir jo artimiesiems ne tik gydyti onkologinės ligos pažeistas sistemas, bet kaip sveikatinimui pasitelkti kitas priemones, kurių tikslas – rūpinimasis visu žmogumi.

Visai nesenai padariau įžvalga, kad man labiau patiktų būti ne gydytoju, o žmogumi „rūpintojėliu“ (nors pamenu namuose buvo išdrožtas rūpintojėlis – toks liūdnas, vaiko akims atrodė, susikūprinęs ir galvą nunarinęs), visgi – gydyti yra viena, bet rūpintis – visai kitas jausmas. Ar tai sinonimai? Žvelgiant iš Integracinės onkologijos perspektyvos – nemanau, kadangi holistinis požiūris – tai žvilgsnis į žemę iš kosmoso – ją matant visumoje, o vakarų medicina – žemę regi iš arti – matomos detalės, labai smulkios ir labai svarbios (leidusios pasiekti stulbinamus pasiekimus medicinoje – taikinių terapija, personalizuotas požiūris operacinėje ir kt), tačiau man artimesnis požiūris iš kosmoso.

„Nature Reviews Cancer“ straipsnyje pabrėžiama – su įprastais įrodymais, kalbant apie papildomų priemonių naudą, buvo ir bus sudėtinga, tačiau vertinant, kad šios priemonės yra saugios, atsižvelgiant į individualius paciento poreikius, galima pritaikyti kasdieninėje praktikoje – pakanka žinojimo, kad jos yra veiksmingos prie tam tikrų sveikatos sutrikimų, pvz: endokrininės terapijos sąlygotiems sąnarių skausmams rekomenduojama akupunktūra, tačiau ne visuose regionuose gali būti akupunktūristu, o iš tyrimų žinome, kad mažiau nei akupunktūra gali būti naudinga joga – taigi, rekomenduojami jogos užsiėmimai. Ir tokių sprendimų ieškome nuolat – čia reikia liberalaus ir atviro požiūrio.

Tačiau labai svarbus ir pacientų įsitraukimas – norint pasiekti rezultatų, kad priemonės iš tiesų būtų veiksmingos reikia keisti įpročius, gyvenseną, požiūrį – o tai reikalauja stipraus nusiteikimo ir disciplinos. Mano manymu, tai kita silpnoji Integracinės onkologijos vieta – kai norime išoperuoti naviką, mums pakanka gero, disciplinuoto chirurgo, kai norime skirti chemoterapiją – tereikia ištiesti ranką, tačiau kai norime įtraukti Integracinės onkologijos priemones – reikia aktyvaus įsitraukimo. O žmogus iš prigimties yra tinginio bičiulis ir verčiau atsakomybę perleidžiame kitiems – „gydykite mane“. Integracinės onkologijos programos atsižvelgia ir į kultūrinius aspektus, regione esamus specialistus, turėtų atsižvelgti į paciento poreikius ir galimybes – visi šie veiksniai taip pat labai svarbūs, siekiant, kad priemonės iš tiesų būtų veiksmingos.

Mano istorija su Integracine onkologija Lietuvoje prasidėjo 2017 metais – praėjus metams įkurtas pirmasis Lietuvoje Integracinės onkologijos centras, kuris neatlaikė Covid-19 pandemijos iššūkių. Tačiau kartais drakonui nukirtus galvą, ji ir vėl atauga – šįkart sau palankesniame kontekste – Šiuolaikinės onkologijos klinikoje su „Gyvenimo su vėžiu“ mokykloje. Prasidėjus rudeniui prasideda ir pirmieji šios mokyklos mokslo metai – kviečiame į mokymus – teorinius ir praktinius užsiėmimus.

Gabriel Lopez teigia – Integracinė onkologija auga sparčiausiai ir taip greitai, kaip niekas jai neprognozavo. Aš manau, kad tai lemia svarbiausias aspektas – prigimtinis jos tikslas – prisiliesti prie žmogaus vidaus – išgirsti, pajausti ir paėmus už rankos vesti. Koordinavimas kaip prie standartinių priemonių prijungti papildomas priemones, kurių tikslas – sumažinti ligos ir gydymo simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę, psichosocialinę sveikatą, siekti geresnių gydymo rezultatų – iššūkių kupinas kelias, tačiau čia bus vieta, kurioje susitiks vakarų ir rytų medicina, įrodymais ir patirtimis pagrįstas mokslas, vieta, kelionė, kurią keliaus pacientas, artimasis ir specialistas aktyviai, be pasyvių dalyvių ir vieta, kur susitinku aš su jumis.

Dainora Mačiulienė